APIE KORDICEPSĄ

  •  

     

    Kordicepsas auga labai atšiauriomis sąlygomis Cinchaisko– Tibeto kalnyne, esant žemai temperatūrai ir deguonies trūkumui, iki 4000 m virš jūros lygio aukštyje. Kininis kordicepsas priklauso askomicetų grybų klasei. Jeigu šiltu metų laiku į vieno drugelio rūšių (Hepialide) lervą įsiskverbia kordicepso spora, tai žiemos pabaigoje, prasidėjus vegetacijai, ši spora virsta šaknimi. Iš šaknies išauga grybo kūnas, išvaizda panašus į žolės stiebelį. Pavasarį augantis grybas sunaudoja viso lervos turinio maistingąsias medžiagas, o vėliau, susijungęs su šalia augančių vaistažolių šaknų sistema, naudoja jų maistingąsias medžiagas. Deguonies trūkumas aukštikalnėse, žema oro temperatūra, jos svyravimai, o taip pat ryšys su kosmosu, užgrūdina kordicepsą ir jame susikaupia daug energijos. Pasak senovės kinų gydytojų, kordicepsas -„tai saldi, neutrali (šilta) medžiaga, kuri įeina į plaučių, inkstų kanalus“. Jis užpildo inkstus ir stiprina JAN, užpildo plaučius ir nuramina dusulį, sustabdo atsikosėjimą krauju bei šalina skreplius, „išgydo šimto rūšių susirgimus“.

    Amerikos farmakologai pradėję 1980 metais, iš kordicepso išskyrė tokias unikalias medžiagas kaip kordicepinas, kordicepso rūgštis, adenozinas, adeninas ir nustatė, kad šios medžiagos stiprina žmogaus imuninę sistemą. Kordicepsas efektyviai valo organizmą, sustiprina jo atsparumą įvairioms infekcijoms, palengvina žmogaus prisitaikymą prie oro permainų ir aplinkos apskritai. Naudojant kordicepsą pasiekiami geri rezultatai gydant vėžinius susirgimus, jis aktyvina eritrocitų, leukocitų, trombocitų atgaminimą, saugo organizmą nuo radiacijos, atstato pažeistą žmogaus aurą.